pomėklė

pómėklė sf. (1), pómeklė (1) žr. pamėklė 2: Jeigu žmogus par ligą sunyks, tad pavirsta į pómeklę J. Sumenkusi, pageltonavusi, tik pómėklė Užv. Gimulys trijų mėnesių yra pómeklė žmogaus (turi žmogaus pavidalą, kiek panašus į žmogų) J.